Kūrimas. XVIII amžius
XVIII a. amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje prasidėjo iki pat amžiaus pabaigos trukusios ansamblio rekonstrukcijos: iškilo naujų statinių ir šiek tiek pakito senųjų išvaizda. Netoliese vienuolyno buvusiose kapinėse 1733–1734 m. pastatyta medinė Šv. Jurgio koplyčia. 1735 m. prie Tytuvėnų bažnyčios vakarinio fasado pristatyti du bokštai ir prieangis. 1736 m. vienuolyne įkurtas noviciatas, tačiau mūrinis noviciato pastatas iškilo tik 1764–1770 m. ir buvo prijungtas prie vienuolyno šiaurės vakarinio kampo. Šis statinys 1887 m. caro valdžios buvo nugriautas, tačiau jo vaizdą galima pamatyti XIX a. pabaigos architekto Karolio Dambrovskio piešinyje.
XVIII a. šeštajame–aštuntajame dešimtmetyje rekonstruotas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios interjeras: suformuotas devynių puošnių vėlyvojo baroko altorių ansamblis, 1789 m. įrengti nauji barokiniai vargonai.
XVIII a. septintajame–devintajame dešimtmetyje priešais bažnyčią pristatytas šventorius su procesijų koridoriumi. Šventoriaus centre iškilo Kristaus laiptų koplyčia su Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus altoriumi. Uždaro šventoriaus kiemo tvoroje 1771–1780 m. įrengta Kryžiaus kelio stočių galerija. 25 tapytose ir 14 gipsinėse horeljefinėse kompozicijose vaizduojama Kristaus suėmimo, nuteisimo mirti ir nukryžiavimo istorija. Kiekvienos kompozicijos apačioje ir ant kiekvienos iš 28 Kristaus laiptų koplyčios pakopos po įmūrytu gaubtu buvo žiupsnelis iš Jeruzalės pargabentos šventosios žemės. Geriau išsilaikiusiose kompozicijose dar ir šiandien galima pamatyti ornamentuotas įdubas su relikvijomis. Uždaras šventoriaus kiemas simboliais vaizdavo dangiškąją Jeruzalę. Virš pagrindinių į galerijos kiemą vedančių vartų sienoje buvo nutapyta įsivaizduota Jeruzalės miesto panorama.
XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastačius dar keletą naujų ūkinių ir pagalbinių pastatų, susiformavo galutinis vienuolyno teritorijos apstatymo vaizdas. 1780 m. perstatytas mūrinis dviejų aukštų tarnų namas su svirnu – iki Antrojo pasaulinio karo vienaaukštėje dalyje gyveno bažnyčią aptarnaujantys žmonės, dviaukštėje buvo grūdų sandėlis (dabar – klebonija). 1799 m. noviciato kieme iškastas ir iš akmenų sumūrytas šulinys. 1798–1801 m. pastatyti nauji ūkiniai trobesiai, špitolės. 1801–1804 m. sumūryti ūkiniai vienuolyno vartai, tebestovintys, nors ir apgailėtinos būklės, iki šiandien.
