Bernardinai Tytuvėnuose

Bernardinai, arba Mažesnieji broliai observantai (Ordo fratrum minorum de observantia: OFM), – reformuota pranciškonų ordino atšaka, siekusi grįžti prie ordino įkūrėjo šv. Pranciškaus dvasios ir kuo tiksliau laikytis jo regulos. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos šalyse šiai atšakai prigijo bernardinų vardas, primenantis pagrindinį ordino reformatorių šv. Bernardiną Sienietį. Vienuoliai bernardinai su misijomis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko iš Krokuvos XV a. viduryje ir pirmiausia įsikūrė Vilniuje, o netrukus Kaune. Daugiau kaip po šimtmečio, XVII a. pradžioje, LDK didikai ėmė funduoti bernardinus Žemaitijoje. 1602 m. Mažesnieji broliai įkurdinami Kretingoje, 1614 m. – Tytuvėnuose, 1624 m. – Telšiuose. XIX a. antrojoje pusėje visi konventai, išskyrus Kretingos, carinės valdžios uždaryti. 1931 m. atkūrę savo provinciją, bernardinai pradėjo vadintis savo tikruoju Mažesniųjų brolių vardu. Po Antrojo pasaulinio karo jų veikla Lietuvoje nutrūko, vėl atgaivinta Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Lietuvos broliai bernardinai priklauso Šv. Kazimiero provincijai.

Tytuvėnuose bernardinai apsistojo veikiausiai jau 1614 m., tuometiniam Tytuvėnų savininkui Andriejui Valavičiui surašius jiems skirtą aktą dėl ketinimo funduoti vienuolyną Tytuvėnuose. 1647–1697 m. palaidoti 22 vienuoliai tėvai ir 10 brolių. Pirmieji vienuoliai vykdė misijų darbą, pirmiausia kovojo su Reformacija. Paliudyti keli atvejai, kai vienuolių pastangomis į katalikų tikėjimą, dažniausiai iš reformatų, grąžinti nuo jo nutolę žmonės. 1617–1618 m. paminėti keturi tokie atvejai, po vieną – 1619 ir 1623 m. Pavienių liudijimų būta ir vėliau. Beveik neabejojama, kad pamokslai Tytuvėnuose nuo XVII a. pradžios būdavo sakomi lietuviškai.

Dar nepradėjus statyti naujos bažnyčios ir vienuolyno, 1617 m. Tytuvėnuose įkurta Šv. Onos brolija. 1717 m. popiežius Klemensas XI patvirtino Tytuvėnų Šv. Barboros broliją, o 1725 m. Benediktas XIII – dar tris vienuoliškąsias brolijas: Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Pranciškaus Serafiškojo ir Šv. Antano Paduviečio.

Ypatinga vieta bernardinų pamaldumo tradicijoje teko Kryžiaus keliui. Atskiros tam skirtos galerijos Lenkijos-Lietuvos bernardinų vienuolynuose pradėtos rengti XVIII a. Pirmi pavyzdžiai žinomi iš Didžiosios Lenkijos – Krokuvoje Kryžiaus kelias įrengtas apie 1733 m. Pirmosios pusės pabaigoje toks Kryžiaus kelias buvo įrengtas ir Vilniuje, tačiau jis, deja, sudegė per 1749 m. gaisrą. Kada įrengtas pirmasis Kryžiaus kelias Tytuvėnuose, nėra aišku. Veikiausiai tai padaryta irgi XVIII a. pirmojoje pusėje. Dabartinio Kryžiaus kelio galerija įrengta 1771 m., Kristaus laiptų koplyčia galerijos centre – 1774–1775 m. Popiežius Klemensas XIV 1774 m. suteikė atlaidus tiems tikintiesiems, kurie Tytuvėnų vienuolyne Kristaus laiptus keliais apeis kurią nors dieną iš keturių Žemaičių vyskupo nurodytų. 1775 m. atlaidų dienomis nurodytos Trijų Karalių, Viešpaties Dangun Žengimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavos šventės.

Kiek įvairiu metu buvo vienuolių, tiksliai nėra žinoma. XVII a. jų, matyt, buvo mažiau, tačiau XVIII–XIX a. skaičius nedaug skiriasi. 1779–1782 m. Tytuvėnuose minimi 10–11 vienuolių, kuriems teko šios pareigos: gvardijono, vikaro, novicijų magistro, sekmadienių pamokslininko, švenčių pamokslininko, giedoriaus, novicijų instruktoriaus. XIX a. tėvų kartais padaugėdavo iki 15.

1736 m. Tytuvėnuose įsteigtas noviciatas. 1764–1770 m. sumūrytas nuolatinis noviciato pastatas (XIX a. pabaigoje nugriautas). Vienu metu noviciate kartais būdavo apie 20–30 jaunuolių. 1828 m. vizitacijos akte rašoma, jog novicijai mokosi bažnytinio giedojimo, lotynų kalbos, kunigystės papročių, maldų, šventųjų gyvenimų. Taip pat kiekvieną vakarą broliai susirenką noviciate, kur tėvas, novicijų magistras, juos moko vienuolystės ir dvasingumo papročių.

Tretininkų, panašiai kaip ir vienuolių, XVII ir XVIII a. pirmojoje pusėje turėjo būti mažiau. XIX a. jų jau gana daug, beveik tiek pat, kiek vienuolių tėvų. 1811 m. minimi 11, 1825 m. – 15, 1837 m. – 13 brolių. Broliams tretininkams vienuolynuose paprastai atitekdavo visi ūkiniai reikalai ir darbai, nors pamaldos, neabejotinai, buvo svarbiausia dienotvarkės dalis. XIX a. minimos šios brolių pareigos: ekonomo, zakristijono, stikliaus, knygrišio, aukų rinkėjo, siuvėjo, staliaus, dailidės, daržininko, vynininko, alaus virėjo, šikšniaus, šaltkalvio, račiaus, raštininko, felčerio.