į pirmą puslapį

Loreto Dievo Motinos altorius

Su šiuo altoriumi nuo 1725 m. susijusi Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo brolija. Altoriaus pirmo tarpsnio centre, nišoje, pirminės medinės Loreto Dievo Motinos statulos nebėra, dabar čia įkomponuota, manoma, iš Prancūzijos XX a. pirmajame ketvirtyje pargabenta Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Tarpsnio šonuose, tarp kolonų, pastatytos šventųjų skulptūros: kairėje vaizduojamas šv. Zacharijas, dešinėje – šv. Elzbieta. Zacharijas nulipdytas laikantis tradicinės krikščioniškosios ikonografijos: jis vilki žydų kunigo drabužius, kairėje rankoje laiko lentelę su įrašytu sūnaus vardu, o dešine rodo į ją. Elzbieta pavaizduota irgi tradiciškai, kaip pagyvenusi moteris su galvą dengiančiu šydu. Antrą altoriaus tarpsnį puošia tapybos darbas „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“ su aptaisais. Paveikslo viršutinę dalį gaubia gipsinis horeljefas, vaizduojantis šventojo namelio pernešimą į Loretą. 

Manoma, kad minėtas paveikslas nežinomo dailininko nutapytas XVIII a. viduryje. Paveikslo kompozicija ikonografijos požiūriu tipiška. Marija vaizduojama visu ūgiu, stovinti ant žemės rutulio su mėnulio jaunaties pjautuvu ir žalčiu po kojomis, prieš krūtinę maldai sudėtomis rankomis. Jos galvą puošianti karūna veikiausiai perimta iš Dievo Motinos Dangaus ir Žemės karalienės ar jos karūnavimo ikonografijos. Paveikslo arkinėje dalyje įkomponuotas Tėvas ir po Juo sklendžianti Šventoji Dvasia. Iš abiejų paveikslo pusių simetriškai pavaizduotos sparnuotų angeliukų galvučių ir jų pusfigūrių poros. Visą Dievo Motinos atvaizdą, Žemės rutulį, mėnulio pjautuvą dengia aptaisai.

aukstyn