Šv. Barboros altorius

Altoriaus pirmo tarpsnio centre, nišoje, įkomponuota medinė, kadaise polichromuota, dabar nubaltinta šv. Barboros skulptūra. Virš skulptūros, dekoratyviame kartuše, įrašyta: MORIENTES/ HAC/ protectrice vivent [in] AETERNUM (Šios globojami mirštantys gyvens amžinai). Devizo tekstas primena, kad altorių globojusios, 1717 m. įsteigtos ir popiežiaus Klemenso XI privilegijomis apdovanotos Šv. Barboros brolijos pamaldume akcentuota laimingos mirties tema, o šv. Barbora kartu su šv. Juozapu laikyti laimingos mirties, taip pat tų, kuriems gresia staigi mirtis, globėjais. 

Antras altoriaus tarpsnis – dekoratyvus reljefas, vaizduojantis bokštą, kuriame, anot legendos, Barborą įkurdinęs tėvas, o virš jo, apsupta debesų kamuolių ir sparnuotų angeliukų galvučių, įkomponuota taurė su Ostija. Bokštas, taurė, Ostija – šv. Barboros atributai.