Miestelio istorija

Ankstyviausia Tytuvėnų praeitis neaiški. Būta nuomonių, jog XIII a. šioje vietoje stovėjusi medinė pilis. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė pirmąkart paminėta 1503 m. 1555 m. dvaro inventoriuje minimas čia įsikūręs dvaras, kuriam priklausė 60 tarnybų, arba dūmų. Tais pačiais metais dvare pastatyta koplyčia, kurią 1591 m. perėmė evangelikai. Viename dokumente paliudyta, kad 1594 m. prie dvaro atsiradęs miestelis, turėjęs 12 valakų žemės. Aplink turgavietę buvo išsidėsčiusios devynios sodybos, vidutiniškai turėjusios po sklypą žemės. Manoma, jog tuo metu Tytuvėnuose buvo 33 sodybos, dvaras ir bažnytėlė.

Dvaras ir miestelis dažnai kaitaliojo savininkus. Tai neskatino miestelio augimo ir klestėjimo. 1609 m. Tytuvėnai atiteko LDK vėliavininkui ir Žemaičių žemės teismo teisėjui Andriejui Valavičiui. Jis, norėdamas įamžinti savo ir savo pirmosios žmonos atminimą, 1613 m. į Tytuvėnus pakvietė bernardinų vienuolius ir pažadėjo juos aprūpinti žemės valdomis ir pinigais. 1618 m. bernardinams užrašyta 18 valakų žemės ir pradėtos statybos. Pirmiausia, matyt, pastatytas vienuolynas. Bažnyčia, dedikuota Švč. Mergelei Marijai Angelų Karalienei, pašventinta 1635 m. lapkričio 1 d. Tuo pačiu metu toliau buvo statomi vienuolyno ūkio trobesiai. Tytuvėnuose įsikūrus bernardinams, miestelis ėmė pamažu augti: 1655 m. būta 53 įvairaus dydžio sklypų.

Tytuvėnai gerokai nukentėjo per 1655–1660 m. karą su švedais, taip pat Šiaurės karo metu. 1701 m. juos užėmė švedai, 1708 m. rusų kareiviai įsilaužė į vienuolyną, užmušė kelis vienuolius, išplėšė bažnyčios lobyną. Nukentėjo ir miestelis: 1711 m. jame nebuvo likę nė vieno gyventojo. Miesteliui atsikurti padėjo 1724 m. Augusto II privilegija, suteikianti teisę rengti turgus: 1755 m. čia jau buvo 18 dūmų.

Vienuolyno plėtimu rūpinosi patys vienuoliai. 1736 m. kaip vienuolynui priklausantis statinys iškilo mokykla bajorų vaikams. 1764–1770 m. prie mokyklos pristatytas naujokynas. 1735 m. pastatytas antrasis bažnyčios bokštas, rekonstruotas bažnyčios frontonas. 1771–1780 m. prie bažnyčios ir vienuolyno pristatytos arkadinės galerijos, skirtos Kryžiaus keliui įrengti: jos formuoja keturkampį kiemą, kurio viduryje 1775 m. pastatyta koplyčia, daugelio maldininkų lankymosi vieta.

XIX a. miestelis buvo nedidelis, netgi mažesnis nei XVII a. 1833 m. miestelyje stovėjo tik 35 mediniai namai, dvi mokyklos, smuklė, gyveno tik 137 žmonės. Per 1831 m. sukilimą Tytuvėnai buvo vienas iš sukilėlių centrų, čia buvo įkurtas didelis šovinių ir patrankų sviedinių fabrikas. Vienuolyne buvo įrengta ligoninė, sukaupta maisto atsargų, miestelis apkastas žemės pylimu, vienuolynas ir kiti pastatai įtvirtinti gynybai. Nepaisant to, caro valdžia 1832 m. naikindama daugelį vienuolynų Tytuvėnų nelietė.

Tytuvėnų gyventojai aktyviai dalyvavo ir 1863 m. sukilime. Tytuvėnų apylinkėse tais metais sukilėliai bent tris kartu susirėmė su rusų kariuomene. Įtarus, kad vienuoliai irgi dalyvavo sukilime ar bent jį rėmė, vienuolynas 1864 m. buvo uždarytas, jo turtinga biblioteka išvežta. 1868 m. gautas įsakymas Tytuvėnų bažnyčią su vienuolynu ir jam priklausančiais pastatais atiduoti rusų stačiatikiams. Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastangoms bažnyčia vis dėlto buvo išlaikyta. Dalis uždaryto vienuolyno pastatų atiduota klebonijai, nenaudojama vienuolyno dalis apiro ir 1887 m. buvo nugriauta. 1868 m. Tytuvėnuose gyveno 753 žmonės: 399 katalikai, 291 žydas, 55 liuteronai, 8 stačiatikiai. Miestelyje stovėjo 138 gyvenamieji namai, veikė liaudies mokykla.

XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo nedidelis Raseinių apskrities miestelis su 700 gyventojų. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. balandžio–birželio mėnesiais, per šias apylinkes ėjo fronto linija. Per susišaudymus labai nukentėjo buvusios bernardinų bažnyčios ir vienuolyno statiniai. 1915–1917 m. vokiečiai šalia Tytuvėnų nutiesė geležinkelį, kuriuo išvežė daug medienos, javų, gyvulių ir kitokio turto.

XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje miestelis išaugo, jame gyveno apie 1300 gyventojų. Tytuvėnai ėmė garsėti kaip vasarvietė. Kas vasarą čia suvažiuodavo apie 500 poilsiautojų. Jų laukdami vietos gyventojai nuolat gražino miestelį: prekyvietė priešais bažnyčią paversta parku, o prekiavimui skirta vieta iškelta į miestelio pakraštį, išgrįstos gatvės, nutiesti šaligatviai, šalikelės apsodintos medžiais.

Miestelio augimą nutraukė sovietų okupacija. Dėl 1940–1952 m. sovietų valdžios vykdytų trėmimų smarkiai sumažėjo gyventojų. Iš Tytuvėnų geležinkelio stoties į Sibirą buvo vežami ūkininkai, inteligentijos atstovai. Pokario metais apylinkėse vyko partizaninės kovos, žuvo daug vietos gyventojų.

Miestelis ėmė atsigauti pasibaigus represijoms. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje įsteigta vidurinė mokykla, žemės ūkio technikumas, ligoninė, durpių įmonė. Tytuvėnai ypač atgijo Lietuvos nepriklausomybės metais. Pradėjo steigtis privačios parduotuvės, kavinės, didžiuma valstybinių įmonių tapo privačiomis. 1995 m. Tytuvėnų skverelyje pastatytas poeto Maironio biustas, bažnyčios šventoriuje – paminklas genocido aukoms atminti. XXI a. pradžioje šalia mokyklos atsirado paminklas pirmajai lietuviškai knygai.

2002 m. Lietuvos Respublikos prezidentas pavirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą herbą. Raudoname herbo fone vaizduojama sidabrinė bažnyčia su auksiniais kryžiais ir skulptūrėle centrinio bokšto nišoje. Sidabrinės arkados vidurinėje raudonoje nišoje – auksinis bernardinų simbolis: žiede dvi sukryžiuotos rankos. 2006 m. Tytuvėnuose gyveno apie 2850 gyventojų.

1992 m. įsteigtas Tytuvėnų regioninis parkas, apimantis 6 ežerus, miškų ir pelkių masyvus, draustinius, nuo 1960 m. saugomą Tytuvėnų šilą (unikalų sengirės reliktą). Parko parengtuose vadovuose siūloma susipažinti su šio krašto augmenija ir gyvūnija, įkopti į piliakalnį, užsukti į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu garsėjančią Šiluvą, aplankyti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblį.