Liturginiai reikmenys

Didžiuma rašytiniuose šaltiniuose minimų bažnyčios senųjų liturginių indų ir kitų iš metalo sukurtų reikmenų iki mūsų dienų neišliko. Jie, kaip ir liturginiai drabužiai, dažnai naudojami liturginėse apeigose, neišvengiamai palengva susidėvėjo. Susidėvėję ar sulūžę indai būdavo perlydomi į naujus liturginius reikmenis arba panaudoti atnaujinant kitus indus. 

Vienas seniausių išlikusių Tytuvėnų bažnyčios metalo dirbinių yra XVII a. pacifikalas, įsigytas 1669 m. Bažnyčioje saugomos keturios nebenaudojamos sidabro taurės, forma, proporcijomis ir matmenimis artimos tipiškiems XVIII–XIX a. pirmosios pusės šios paskirties indams.

Be liturginių drabužių ir indų, Tytuvėnuose išliko senųjų procesijų atributikos: altorėlių, nešiojamų paveikslų, kryžių, baldakimų, žibintų, būgnų. Minėtinas liturgijoje nebenaudojamas labai puošnus umbrakulis. Meistriškai išdrožinėtą ažūrinį jo rėmą sudaro javų varpomis perpintos vynuogių šakos, viršuje užbaigtos nedideliu kryželiu. Ant rėmuose ištempto tinklinio audinio geltonos spalvos vilnoniais siūlais išsiuvinėtas Kristaus ir jo atpirkimo aukos simbolis – ant septyniais antspaudais užantspauduotos knygos ir kryžiaus gulintis avinėlis.