Kūrimas: XVII amžius

Tuometinis Tytuvėnų savininkas Andriejus Valavičius 1614 m. gegužės 1 d. Tryškiuose surašė bernardinų vienuoliams skirtą aktą dėl ketinimo funduoti vienuolyną Tytuvėnuose. Statyboms, numatytoms keleriems metams, buvo skirta 10 tūkst. auksinų suma, o statybų pagalbininkais turėjo rūpintis patys vienuoliai. A. Valavičius pageidavo proporcingo, elegantiško, bet nedidelio vienuolyno dvylikai vienuolių ir bažnyčios, kurioje numatė ir savo šeimos mauzoliejų. Pats fundatorius sumanymo įgyvendinti nespėjo. 1614 m. rugsėjo 7 d. jis mirė ir buvo palaidotas Tytuvėnuose. Po jo mirties Tytuvėnus ir pradėto vienuolyno statybų įsipareigojimus paveldėjo trys A. Valavičiaus broliai – Jeronimas, Paulius ir Eustachijus.

Pirmieji vienuoliai bernardinai atvyko dar 1614 m., tačiau statyti mūrinį vienuolyną nebuvo skubama. Tuo metu vienuoliams teko gyventi arba laikiname mediniame vienuolyne, arba, labiausiai tikėtina, Valavičių Tytuvėnų dvare. Atrodo, kad buvo ne taip lengva rasti tinkamą vietą statyti vienuolyną su bažnyčia. Pasakojama, kad vieną 1618 m. naktį būsimasis statybų vadovas Tomas Kasparas su savo pameistriu pamatę ant kalnelio šviesulį, kurio nepajėgė užgesinti tą naktį siautęs vėjas. Vienuoliams sutikus, kad tai pranašingas ženklas, regėjimas palaikytas stebuklu ir vienuolynui parinkta vieta ant kalnelio. Netrukus ten padėtas kertinis bažnyčios akmuo ir pradėta rengtis statyboms, nors pamatus pradėta kloti tik kitais metais. Sutartis dėl vienuolyno statybos sudaryta 1619 m. sausio mėnesį.

Statoma bažnyčia ir vienuolynas sulaukdavo nuolatinės geradarių paramos. Dosnių fundatorių pavyzdžiu pasekė ir kiti bajorai, jų diduma su fundatoriais ir bernardinais buvo susiję giminystės ryšiais. Bažnyčios ir vienuolyno statyba bei vidaus įrangos darbai nuo kertinio akmens įmūrijimo iki pašventinimo Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės titulu 1635 m. lapkričio 1 d. užtruko 17 metų. Per tą laikotarpį pastatyta seniausia ansamblio dalis – bažnyčia, turinti šešis altorius, ir prie pietinio šventovės šono prišlietas vienuolyno pastatas, sudarantis uždarą keturkampį kiemelį – kluatrą.

Rytinėje bernardinų valdų pusėje sumūrytas dviaukštis svirnas ir vienaaukštis namas samdiniams. Už svirno, netoli tvenkinio, driekėsi bernardinų daržai. Už raudonos ansamblio tvoros užveistas didelis vaismedžių sodas. Ansamblio šiaurės rytų pusėje pastatyti mūriniai tvartai, arklidės, daržinės, paukštidės, bravoras, medinė pirtis. Pietų pusėje, prie tuomet buvusio tvenkinio, pastatytas nedidelis malūnas vienuolių poreikiams tenkinti.

XVII a. Tytuvėnuose įsikūrusio bernardinų vienuolyno statiniai tapo gyvenvietės kompoziciniu centru, jos tūriniu akcentu, o vienuolių dvasinė, kultūrinė ir ūkinė veikla suformavo traukos centrą. Visa tai paspartino Tytuvėnų miestelio augimą.