Epitafijos ir antkapiai

Po bažnyčios grindimis, rūsiuose, buvo įrengti laidojimo rūsiai. 1827 m. vizitacijos akte rašoma, kad iš viso po bažnyčia yra 11 rūsių, į kuriuos veda atskiros durys, tačiau nuo 1792 m. jos jau nebeatidarinėjamos ir nebenaudojamos. Apie kai kuriuos rūsiuose palaidotus asmenis primena bažnyčioje esančios epitafinės lentos. Seniausia išlikusi juodo marmuro 1651 m. epitafija įmūryta centrinės navos kairės pusės pilioriuje. Jos įrašas liudija, kad čia palaidoti broliai Andriejus ir Kristupas Kotovskiai, šį gedulingą antkapį pastatė jų brolis Aleksandras.

Nors ir pakeitęs savo vietą, šiek tiek apniokotas, bažnyčioje prie pietinės šoninės sienos saugomas XVII a. trečiajame dešimtmetyje statytas fundatoriaus Andriejaus Valavičiaus antkapis, dekoruotas iš smiltainio iškaltu didiko skulptūriniu atvaizdu ir jo žmonos Kotrynos Goslavskos šventųjų globėjų statulėlėmis. Manoma, kad paminklas nebaigtas, nes neturi viršutinės dalies ir epitafijos. Antkapis, matyt, sukurtas žinomo flamandų kilmės skulptoriaus Willemo van den Blocke’ės dirbtuvėje, XVII a. pirmojoje pusėje įsikūrusioje Gdanske. Pirminė antkapio vieta buvo bažnyčios presbiterijoje, kairėje didžiojo altoriaus pusėje. Vienuoliams, iš priešingos presbiterijos pusės įeidavusiems į šventovę, fundatoriaus portretas nuolatos buvo matomas ir primindavo apie geradarį.

Epitafinių lentų yra ir Tytuvėnų bažnyčios šventoriaus troboje bei Kristaus laiptų koplyčios fasade. Visos šios epitafijos primena Tytuvėnų dvaro savininkus, bernardinų Tytuvėnuose geradarius.