Pamaldumo tradicija
Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčia nuo pat pašventinimo 1635 m. turi savitą, išskirtinai bernardiniškojo pamaldumo tradicijai būdingą Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės titulą. Bažnyčios didįjį altorių nuo pat XVII a. trečiojo dešimtmečio puošia malonėmis garsėjantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. 1770–1781 m. pastačius Kryžiaus kelio stotis ir Kristaus, arba Šventųjų, laiptų koplyčią, maldininkai į Tytuvėnus keliaudavo ne tik prašyti Dievo Motinos užtarimo ir gauti Porciunkulės atlaidus, bet ir apeiti Kryžiaus kelią su Šventaisiais laiptais. Taigi Tytuvėnų sakraliniame ansamblyje susipynė pamaldumas Švč. Mergelei Marijai ir kenčiančiam Kristui.
Bernardinai ypatingą dėmesį skyrė Kryžiaus keliui. Kryžiaus kelio Tytuvėnuose įsteigimu norėta išreikšti vienuolyno artimumą Šventajam miestui, Naujajai Jeruzalei. 1771–1780 m. stotims įrengti priešais bažnyčią pastatytas erdvus uždaro plano kiemas su arkadinėmis galerijomis, kurios išliko nepakitusios iki mūsų dienų. Stotis popiežius Benediktas XIII apdovanojo atlaidais.
1774–1775 m. galerijos centre pastatyta Kristaus, arba Šventųjų, laiptų koplyčia. Ji atspindi potridentiniu laikotarpiu Europos kalvarijose ėmusią plisti Šventųjų laiptų lankymo praktiką. Šventieji laiptai derėjo prie Kryžiaus kelio apvaikščiojimo tradicijos, tačiau kopimas jais ir Kryžiaus kelio ėjimas iš pradžių buvo dvi atskiros religinės praktikos. Šventųjų laiptų apėjimo praktika rėmėsi tikėjimu, kad savo kančios metu Kristus Piloto rūmuose šešis kartus lipęs marmuriniais 28 pakopų laiptais. Maldininkai, apmąstydami Kristaus kančią, viena laiptų eile keliais kopia aukštyn, kita – leidžiasi žemyn. Kopdami jie bučiuoja kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įdėtas šventas relikvijas. Šventųjų laiptų lankymas turėjo sukelti maldininko širdyje atjautą Kristui dėl Jo kančios ir nusižeminimą, tapatinamą su tuo nusižeminimu ir pasiaukojimu, kurį Kristus parodė mirdamas už žmonijos nuodėmes. 1774 m. popiežius Klemensas XIV suteikė atlaidus tiems tikintiesiems, kurie Tytuvėnų vienuolyne Kristaus laiptus keliais apeis kurią nors dieną iš keturių Žemaičių vyskupo nurodytų. 1775 m. vyskupas atlaidų dienomis nustatė Trijų Karalių, Viešpaties Dangun Žengimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavos šventes. Maldininkams XVIII a. Vilniuje buvo išleistas piligrimo vadovas po Tytuvėnų bernardinų vienuolyno Šventuosius laiptus.
Šventųjų laiptų pamaldumo praktika gyvuoja iki šiol. Šventųjų laiptų koplyčią lanko maldininkai iš visos Lietuvos, atvyksta jų ir iš užsienio. Griežtai laikomasi tradicijos Šventaisiais laiptais kopti tik keliais, bučiuoti po stikliniu gaubtu esančias šventas relikvijas, ties kiekvienu laiptu sukalbėti maldas.
Paskutinį rugpjūčio sekmadienį kiekvienais metais piligrimai iš Tytuvėnų keliauja į Šiluvą. Sovietmečiu, kai bet kokios viešos religingumo apraiškos draustos, ši piligrimystė tapo maldos ir pasiaukojimo žygiu už Lietuvą. Nuo 2003 m. kiekvieną rugsėjį Tytuvėnuose pailsėti sustoja piligriminio žygio Kryžių kalnas–Šiluva dalyviai. Piligrimų žygiams vadovauja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pagarbinti Švč. Sakramento, pasiklausyti Tytuvėnų choro giedamų giesmių 2007 m. į Tytuvėnų bažnyčią buvo susirinkę per tūkstantis piligrimų.
